Prasčiausia metų knyga ir nepavykęs kepinys

Štai koks sakinys/aprašymas mane papirko perskaityti šią knygą:

“Outside the palace of Versailles, it’s modern day. Inside, the people dress, eat, and act like it’s the eighteenth century–with the added bonus of technology to make court life lavish, privileged, and frivolous.”

Man pasirodė labai įdomi autorės mintis parašyti knygą apie tai, kaip modernioje visuomenėje susikūrusi nemaža bendruomenė, kuri imituoja aštuonioliktą amžių. Iškart pagalvojau apie amišus. 😄

Bėda ta, kad turėjau knygai savų lūkesčių, o viskas taaaaip neatitiko mano įsivaizdavimo. Viskas šioje istorijoje man pasirodė LABAI BLOGAI.

Pirmiausia, jei gerai prisimenu, veiksmas vyksta 2120 metais, o jų ateities technologijos manęs neįtikino. Tiesiog… gal man trūksta vaizduotės patikėti akies lęšiu, kuris tau nurodo…. daug ką tas lęšis ten nurodo, kaip koks stebuklingas veidrodis pasakoje. 😂

Antra – pagrindinė veikėja Danica mane visą laiką erzino, niekaip negalėjau jos pamėgti. Tiesiog susipykusi su morale. Autorė bando ją pateisinti ir “išsukti” kaip gerietę, tačiau pripratinti savo DRAUGUS (ir dar tūkstančius kitų žmonių) prie stiprių narkotikų, jog užsidirbtum, bei galėtum pasprukti iš bendruomenės? Man skamba be proto žiauriai. Danica man knygoje pasirodė intrigantė, kuri tiek pat supuvusi, kiek ir visa bendruomenė aplink ją. Patyčios, intrigos, žmonių žeminimas.

Trečia – knyga buvo tiesiog lėkštoka. Daug jau girdėtų motyvų, skambios frazės, kurios iš autorės lūpų “skambėjo” kažkaip pamėgdžiojančiai kitus kūrinius ir nenatūraliai. Istorija nuobodoka, ne tiek daug intrigos, pokalbiai apie nieką… ŽIOVULYS IR KANČIA skaitant.

Labai pykstu ant šios knygos, nes ji mane stabdė nuo kitų romanų skaitymo (aš tiesiog PRIVALAU pabaigt, ką pradedu:D). Sunkiai sekės ją atsiversti.

NEREKOMENDUOJU.

Kitas savaitgalio projektas buvo iškepti portugališkus pyragaičius PASTEL DE NATA. Daugiau mažiau, bet visi receptai internete panašūs. Bėda buvo ne recepte, jog man pyragėliai nesigavo, o mano pačios klaidose. Ir šiaip, čia reikia kruopštumo, kurio man pritrūko.

Atrodė tai jie labai skaniai, gal jau matėt mano INSTAGRAM istorijose? Beeet aš tešlą padariau labai storą. Vietoj 8 pyragėlių, reikėjo lipdyti kokius 12. Nes gavosi labai storas dugnas. Toks sunkiau kramtomas. Ir sviesto gerai nepaskirsčiau bei tinkamai neįkočiojau, todėl kepant jis bėgo per kraštus, skyrėsi iš tešlos, svilo. Taip tikrai neturėtų būti. Nukentėjo pyragaičių skonis/kokybė.

Kitą kartą padaryčiau geriau, bet nežinau kada prisiruošiu. Šiaip viską įamžinau, kad atsiminčiau, jog kepiau. O gal ir jums įdomi mano patirtis. 🙂

Kas netingit, papasakokit apie savo savaitgalį. Man, be visa ko, surakino nugarą ir kaklą. Sekmadienį tiesiog pragulinėjau. Geriu vaistus nuo uždegimo ir vitaminus, šiandien kiek geriau…

Leave a Reply